Kankinys arkivyskupas Teofilius Matulionis paskelbtas palaimintuoju

Vatikano radijas

787

Teofiliaus Matulionio metų kulminacija. Arkivyskupas kankinys Teofilius Matulionis paskelbtas palaimintuoju. Beatifikacijos Apaštališkąjį laišką popiežiaus Pranciškaus vardu per beatifikacijos Mišias Vilniuje paskelbė Popiežiaus legatas, kardinolas Angelo Amato, S.D.B., Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas.

Apaštalikajame laiške nustatyta kasmet švęsti palaimintąjį Teofilį Matulionį birželio 14 d. Paskelbus Apaštalikąjį laišką buvo atidengta prie Vilniaus arkikatedros bazilikos iškeltas palaimintojo Teofiliaus Matulionio atvaizdas.

Popiežiaus legatas perskaitė beatifikacijos Apaštalikąjį laišką išklausęs Kaišiadorių vyskupo Jono Ivanausko prašymą skelbti Teofilių Matulionį palaimintuoju. Kreipdamasis į kardinolą Amato, beatifikacijos Mišių celebrantus ir tikinčiuosius palaimintojo Teofiliaus Matulionio biografiją perskaitė arkivyskupo kankinio Teofiliaus Matulionio beatifikacijos bylos postulatorius, kun.Mindaugas Sabonis.

Teofilius Matulionis gimė 1873 m. birželio 22 d. Alantoje, antras vaikas darbščių lietuvių valstiečių šeimoje. Motina mirė gimdydama ketvirtą vaiką, gimusį negyvą. Mirdama Ona Matulionienė savo mažylius pavedė  Švenčiausiosios Jėzaus Širdies globai. Teofilius 1892 m. įstojo į Peterburgo, Rusijoje, kunigų seminariją ir 1900 m. kovo 7 d. buvo įšventintas kunigu. Sielovados tarnystę vykdė įvairiose parapijose. Kelis kartus buvo bolševikų suimtas ir deportuotas. 1943 m. tapo Kaišiadorių vyskupu, o 1962 m. vasarį – arkivyskupu. Po kelių mėnesių, 1962 m. rugpjūčio 20 d. mirė Šeduvoje, sulaukęs 89 metų amžiaus.

Beatifikacijos Mišių homilijoje Popiežiaus legatas kardinolas Angelo Amato kvietė sekti kankinio Teofiliaus Matulionio pavyzdžiu kaip reikia gyventi, melstis, kentėti ir dirbti didesnei Dievo garbei ir sielų išganymui. Popiežius Pranciškus beatifikacijos Apaštališkajame laiške kankinį Teofilių Matulionį vadina „Ganytoju pagal Kristaus Širdį, herojišku Evangelijos liudytoju, drąsiu Bažnyčios ir žmogaus orumo gynėju“.

Kardinolas Angelo Amato: „Kankinys Teofilius Matulionis buvo nuolankus, dosnus, romus ir ištikimas žmogus. Jis visus moko, kaip reikia gyventi, melstis, kentėti ir dirbti didesnei Dievo garbei ir sielų išganymui. Jo sieloje nebuvo ją dalinančių sienų. Jo širdis buvo kupina beribės meilės, užkrečiamos ramybės, gailestingo gerumo. Sekime juo!“.

Popiežiaus legatas kard. Angelo Amato Mišių homilijoje paaiškino, jog arkivyskupo Matulionio kankinystė buvo „mirtis nuo kalėjimo kančių“.

„Martirium propter aerumnas carceris. Palaimintojo Teofiliaus Matulionio [1], Kaišiadorių arkivyskupo, mirtis buvo sąlygota įkalinimo kančių. Ilgi ir sunkūs metai kalėjimuose ir lageriuose, namų areštas pamažu nualino tvirtą ir drąsų Evangelijos liudytoją. Tačiau persekiojimai ir kankinimai nepalaužė jo valios. Komunistų ir nacistų priešiškumo nebuvo galima racionaliai paaiškinti. Jie paprasčiausiai nekentė Jėzaus Evangelijos ir Bažnyčios.

Mūsų Palaimintasis stojo šios audringos jūros akistaton būdamas ramus ir tvirtos dvasios, kupinas vilties ir nepalaužiamo tikėjimo būsima laisve. Jis nepasidavė neapykantai. Buvo įsitikinęs, kad neapykanta yra pats netinkamiausias atsakas į blogį. Jo atsakymas visada buvo atleidimas.

Dėl to Bažnyčia šiandien džiugiai švenčia šio didžiojo Lietuvos sūnaus skelbimą palaimintuoju; Lietuvos – brangios Tėvynės, kurią jis pagerbė savo gyvenimu, kupinu ištikimybės krikščioniškosioms ir žmogiškosioms laisvės ir brolybės vertybėms. Šiandien visiems šventė. Praeities kančių atminimas neturi temdyti mūsų džiaugsmo, bet turi visiems priminti pareigą atleisti, gerbti artimą ir už jį melstis, taip pat ir už priešą“.

Užbaigdamas homiliją kardinolas Amato prabilo lietuvių kalba:

„Palaimintasis Teofiliau Matulioni, melski už mus! Amen.“

Rekomenduojame