Teofiliaus Matulionio piligrimų namai atvėrė duris

Daiva Baronienė

Piligrimų namų svetainė-muziejus. Daivos Baronienės (LŽ) nuotraukos
532

Šeduvoje, kur paskutinius savo gyvenimo metus praleido palaimintasis arkivyskupas Teofilius Matulionis, atidaromi piligrimų namai-muziejus.

Šių metų birželį sovietinio režimo kankinį arkivyskupą Teofilių Matulionį (1873–1962) paskelbus palaimintuoju, į Radviliškio rajone esančią Šeduvą, kurioje saugumo neišleidžiamas iš akių paskutinius savo gyvenimo metus praleido šis iškilus žmogus, pradėjo važiuoti piligrimų minios. Iki šiol atvykstantieji turėjo galimybę įžengti į Šeduvos bažnyčią, o namą, kuriame gyveno palaimintasis, apžiūrėti ir tik iš išorės. Vakar šis pastatas atvėrė duris – pro jas įžengus jau galima pamatyti mažutį arkivyskupo kambarėlį, apžiūrėti jo gyvenimą pristatančią parodą bei pailsėti, išgerti arbatos. „Džiaugiamės, kad Šeduva turės tikrus piligrimų namus, nuo šiol turėsime kur priimti gausiai mūsų miestą lankančius svečius, atvykstančius artimiau pažinti palaimintąjį“, – vakar „Lietuvos žinioms“ sakė Šeduvos kultūros ir amatų centro direktorė Natalija Borgerdt.

Neišleido iš akių

Šeduvoje esantis namas, kuriame paskutinius savo gyvenimo metus praleido palaimintasis Teofilius Matulionis.

Kelių, vedančių į Panevėžį, Šiaulius bei Kėdainius, kryžkelėje įsikūrusi Šeduva buvo arkivyskupo T. Matulionio tremties vieta. Grįžusiam iš sovietinių lagerių tuometiniam vyskupui nebuvo leista vadovauti Kaišiadorių vyskupijai, šį dvasininką, kaip „pavojingą visuomenei“, sovietiniai funkcionieriai išvarė ir iš jį priglaudusio bičiulio kunigo namų Birštone. Taip vyskupas, jau būdamas 85-erių, 1958-aisiais pakliuvo į Šeduvą. Jis buvo apgyvendintas prie pat bažnyčios stovinčiame name, kambarėlyje, kuriame tilpo lova, kelios kėdės ir stalelis. Už sienos gyveno milicininkas. Akivaizdu, kad T. Matulionis buvo akylai stebimas sovietinių saugumiečių. Tą faktą patvirtino ir vėliau, jau arkivyskupui mirus, darytas pastato remontas, kai jame buvo rasta neįtikimai daug įvairiausių laidų. „Dabar žmogų galima sekti mažiausiu įrenginiu, o tada, kai technika nebuvo tokia tobula, tam nešvariam reikalui reikėjo nemažai pastangų ir darbo“, – sakė N. Borgerdt.

Atidarytuose piligrimų namuose atkurtas buvęs aukšto dvasininko kambarėlis. „Deja, tai ne tas pats kambarėlis, kuriame gyveno palaimintasis. Dabartinis yra tame pačiame name, bet kitoje vietoje, atkūrėme jį pagal nuotraukas“, – sakė Šeduvos kultūros ir amatų centro vadovė. Atkurtame kambarėlyje pastatyta arkivyskupo laikų geležinė lova, taip pat – pora kėdžių, ant stalelio – brevijorius, iš baltų vilnonių siūlų rankomis megztos pirštinės. „Tokioje aplinkoje gyveno aukštas Katalikų bažnyčios hierarchas – arkivyskupas“, – pabrėžė N. Borgerdt. Beje, arkivyskupo titulas tremtiniui, kaliniui bei kankiniui T. Matulioniui buvo suteiktas, kai jis gyveno Šeduvoje.

Kalinys, tremtinys, kankinys

Salėje, esančioje greta atkurto arkivyskupo kambarėlio (tokio, kokiame 89-erių dvasininkas mirė 1962 metais po kagėbistų įvykdytos kratos bei atėjusios medikės jam suleistos neaiškaus skysčio dozės), pristatoma Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuolės Reginos Teresiutės iniciatyva parengta paroda apie šio dvasininko nueitą gyvenimo kelią. Iliustratyviai, glaustai, bet išsamiai paroda supažindina su svarbiausiais palaimintojo gyvenimo faktais.

Iš parodoje pristatomų arkivyskupo T. Matulionio gyvenimo įvykių sekos sužinome, kad jis gimė tuomečio Alantos valsčiaus Kudoriškio kaime, dar neturėdamas nė ketverių tapo našlaičiu, nes tada gimdydama mirė jo mama. Vėliau berniukas augo su jį mylinčia antrąja tėčio žmona, mokėsi Daugpilio realinėje gimnazijoje, su pertrauka – Petrapilio kunigų seminarijoje. Įšventintas į kunigus dvasininku dirbo Latvijoje bei Petrograde, sovietmečiu vadintame Leningradu.

Sovietinių represinių struktūrų persekiotas kunigas T. Matulionis 1923-iaisiais buvo nuteistas ir kalinamas. Jo

Toks buvo aukšto Katalikų bažnyčios hierarcho arkivyskupo Teofiliaus Matulionio kambarėlis Šeduvoje.

kalinimo vietos: Maskvos Butyrkų, Leningrado kalėjimai, Solovkų priverstinių darbų stovykla, Svirlago lageris Leningrado apylinkėse, iš ten 1933-iaisiais, valstybėms susitarus dėl apsikeitimo nuteistaisiais, jau vyskupu tapęs T. Matulionis buvo paleistas ir per Latviją grįžo į Lietuvą. Apie jo grįžimą bei didžiules jį ir kitus iš įkalinimo vietų grįžtančius dvasininkus pasitikusias tikinčiųjų minias liudija piligrimų namuose-muziejuje esančios to meto nuotraukos.

Iš nuotraukų matyti, kad šiek tiek vėliau vyskupas T. Matulionis lankėsi JAV. Pabrėžiama, kad tapęs laisvas jis dar suspėjo pabūti Šventojoje Žemėje ir Romoje. Iš ten atvažiavo į Kauną, vėliau atvyko į jam paskirtą Kaišiadorių vyskupiją. Tačiau vėl neįtikęs sovietų okupantams vyskupas buvo įkalintas Vladimiro kalėjime, vėliau – nuteistųjų invalidų namuose Mordovijoje. Tik būdamas jau 83-ejų vyskupas grįžo į Lietuvą ir netrukus atsidūrė Šeduvoje. Toks buvo aukšto Katalikų bažnyčios hierarcho arkivyskupo Teofiliaus Matulionio kambarėlis Šeduvoje.

Šaltinis Lietuvos žinios

Rekomenduojame