Kaišiadorių rajono mero Vytenio Tomkaus sveikinimo kalba

2017 m. birželio 24 d.

374

Jūsų Eminencija kardinole Angelo Amato, Jūsų Ekscelencija nuncijau, garbūs Seimo nariai, Ekscelencijos vyskupai, gerbiami Savivaldybės tarybos nariai, miesto svečiai ir brangūs kaišiadoriečiai!

Leiskite pasveikinti Jus atvykus į palygintį jauną, modernų ir besikeičiantį miestą – Kaišiadoris, kurio vietovardis istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1590-aisiais metais, tačiau miestas pradėjo augti tik XIX-ojo amžiaus antrojoje pusėje, pradėjus tiesti geležinkelį ir atsiradus patogiam susisiekimui. Galbūt simboliška, bet tikriausiai jau pats mūsų miesto pavadinimas, kuris kildinamas iš XVI-ame amžiuje šiose vietose gyvenusio kilmingo totoriaus vardo Chašaidaras, arabų kalboje reiškiančio žodžius – „piligrimas“ ir „liūtas“, užprogramuoja tai, kad Kaišiadorims lemta augti ir ateityje tapti gausiai lankomu, ne tiktai Lietuvoje žinomu piligrimystės centru. Juo labiau, kad tai yra ir vyskupijos centras. Nors miestas jaunas ir nedidelis, turi tik kiek daugiau nei 8000 gyventojų, tačiau galime didžiuotis gražia istorija ir iš čia kilusiomis ar čia gyvenusiomis garsiomis asmenybėmis: arkivyskupu Teofiliumi Matulioniu, jo įpėdiniu kardinolu Vincentu Sladkevičiumi, prezidentu Algirdu Mykolu Brazausku ir daugeliu kitų.

Kaišiadorių savivaldybės nuotr.

Šiandien susirinkome čia pasveikinti aukštąjį svečią, Jo Eminenciją kardinolą, ir pasidžiaugti išskirtine asmenybe, mums dovanojančia ypatingą istorinį įvykį. Jau rytoj Dievo malonės dėka mūsų arkivyskupas Teofilius Matulionis bus paskelbtas palaimintuoju. Iš visos širdies dėkojame Jo Šventenybei popiežiui Pranciškui, Jo Eminencijai kardinolui Angelo Amato ir Šventųjų skelbimo kongregacijai, Kaišiadorių vyskupams Juozui Matulaičiui ir Jonui Ivanauskui bei visiems prisidėjusiems prie tokios brangios dovanos visai lietuvių tautai.

Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacija – pirmiausiai mums, kaišiadoriečiams, yra neapsakomai didelė šventė, kuri ryškiomis raidėmis bus įrašyta į miesto istoriją. Garbingasis Teofilius yra glaudžiai susijęs su Kaišiadorimis, nes nuo 1943-iųjų iki arešto 1946-aisiais metais čia gyveno ir dirbo, niekur nesitraukė netgi artėjant frontui karo metu, slėpė vokiečių persekiojamą žydų mergaitę ir stengėsi padėti nuskriaustiesiems, o po mirties 1962-aisiais metais buvo palaidotas Kaišiadorių katedros kriptoje. 1999-aisiais metais prie Katedros atidengtas arkivyskupo Teofiliaus Matulionio paminklas, kol kas vienintelis toks Lietuvoje, kuris netrukus bus papildytas nauju įrašu. Suprantame, kad Kaišiadorys yra per mažas miestas didelėms beatifikacijos iškilmėms, todėl šiandien Teofiliaus Matulionio sarkofagą trumpam išlydėsime į iškilmes Vilniuje, bet jau pirmadienį jis vėl sugrįš į garbingą vietą Kaišiadorių katedroje ir džiugins mus savo buvimu.

Noriu pažymėti, kad šis įvykis jokiu būdu nėra tiktai bažnyčios šventė. Tai yra miestui ir savivaldybei ypatingai didelė šventė, visų mūsų išsipildžiusi svajonė, kurios laukėme ištisus 27-erius metus ir kuriai atsakingai ruošėmės. Teofilius Matulionis neseniai pripažintas Kaišiadorių rajono savivaldybės garbės piliečiu ir jau ateinančią savaitę Savivaldybės tarybos posėdyje bus svarstomas pavadinimo suteikimo šiai ką tik baigtai rekonstruoti aikštei klausimas. Tikiu, kad kaip ir svarstant klausimą dėl rajono garbės piliečio vardo suteikimo, sprendimas aikštę pavadinti Teofiliaus Matulionio vardu bus priimtas be didelių diskusijų. Manau, kad ši diena ypatinga ir kiekvienam asmeniškai. Galimybė būti arti istorinių įvykių ir juose dalyvauti, galimybė padėkoti Jo Eminencijai kardinolui man taip pat yra didelė Dievo dovana.

Svarstydami ką beatifikacija reiškia kiekvienam iš mūsų, maloniai prisimename, jog Garbingasis Teofilius pirmiausiai buvo kuklus, paprastas, tik labai Dievą, Tėvynę ir visus žmones mylintis žmogus. Daugelis kartu su juo kalėjusių žmonių ir kunigų net nežinojo, kad jis yra vyskupas. Meilė Dievui ir žmogui buvo pagrindinė jo gyvenimo vertybė, kuri nesusvyruodavo netgi patiriant spaudimą, smurtą ar kitomis sunkiomis gyvenimo akimirkomis. Pastaruoju metu mes, lietuviai, nors ir gyvename laisvoje šalyje, esame tvirtos vakarų bendrijos šeimos nariai, nemokame džiaugtis tuo, ką turime. Dažnai puolame piktintis, būname nepatenkinti, susiduriame su dideliu nusivylimu, socialinėmis problemomis ir emigracija. Tačiau arkivyskupas Teofilius yra geras pavyzdys, kaip galima gyventi nesiskundžiant, neverkšlenant ir nemurmant. Teofilius mus moko su meile priimti vieniems kitus, tinkamai atlikti savo pareigas ir siekti vienybės. Todėl arkivyskupo Teofiliaus beatifikacija skirta būtent mums ir vyksta pačiu laiku. Kaip neseniai vaizdžiai pasakė vienas kunigas, ši beatifikacija savo visuotinumu panaši į Sąjūdžio mitingus ar Baltijos kelią, kurių labai trūksta šiame valstybės gyvenimo etape.

Teofiliaus Matulionio beatifikacija yra nepaprastai didelė dovana visai Lietuvai, nes pirmą kartą istorijoje beatifikacijos renginiai vyksta Lietuvos žemėje ir juose galime dalyvauti visi. Be to, arkivyskupo ir kankinio Teofiliaus paskelbimas palaimintuoju atspindi ir visos tautos, kuri turėjo ištverti karus, tremtis, įvairius sunkumus ir okupaciją, istoriją. Tuo pačiu tai reiškia mūsų tautos patirtų sunkumų pripažinimą bei pagerbimą.

Džiaugdamiesi istoriniais įvykiais šiais 2017-aisiais metais, laukiame ateinančių 2018 metų, kai švęsime valstybės šimtmečio jubiliejų. Labai tikimės, kad ateinančiais metais, praėjus 25-eriems metams nuo Šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II vizito, popiežius Pranciškus aplankys Lietuvą. Jo Eminencijos kardinolo maloniai prašome perduoti Šventajam tėvui mūsų nuoširdų kvietimą atvykti į Lietuvą, o tuo pačiu aplankyti ir Kaišiadoris bei palaimintąjį Teofilių Matulionį. Prisimename, kad 1920-aisiais metais Kaišiadoryse lankėsi būsimasis popiežius Pijus XI tuo metu buvęs arkivyskupu. Todėl savo maldomis prašome Dievo suteikti dar vieną malonę Lietuvai, prašome Garbingojo Dievo tarno Teofiliaus užtarimo ir tikime, kad ateinančiais metais galėsime savo džiaugsmu pasidalinti kartu su Jo Šventenybe popiežiumi Pranciškumi. Taigi, ruošdamiesi švęsti valstybės šimtmetį dar kartą dėkokime Dievui už suteiktas dovanas, apmąstykime tautos nueitą kelią ir prašykime Garbingojo Teofiliaus būti pavyzdžiu ir įkvėpimu mūsų gyvenimams, darbams ir apsisprendimams.

Rekomenduojame