Vyskupo Teofiliaus Matulionio pokalbių pasiklausymo protokolas

Pal. Teofiliaus memorialinis kambarys Šeduvoje. Nuotr. Sigitas Mikutis
324

Nuo 1958 m. spalio 17 d. vyskupas Teofilius Matulionis prieš savo valią buvo apgyvendintas Šeduvoje, jėga išvežtas iš savosios Kaišiadorių vyskupijos. Senoje špitolėje šalia Šeduvos bažnyčios be vyskupo Teofiliaus ir jo šeimininkės seselės Angelės Misiūnaitės dar gyveno dvi šeimos. Vyskupas ištisą parą buvo akylai sekamas saugumo, jo kambariuose buvo įrengta pokalbių pasiklausymo aparatūra, aplinkui namą slampinėjo agentai, buvo verbuojami su vyskupu susiję asmenys.

Kviečiame susipažinti su 1962 metų rugpjūčio 17 dienos sekimo protokolu, likus 3 dienoms iki arkivyskupo mirties. Tą dieną pas jį buvo daroma krata ir suleisti nežinomi vaistai.

Dokumentas publikuotas Lietuvos ypatingojo archyvo paruoštoje virtualioje parodoje „Per kryžių į žvaigždes“ skirtoje beatifikacijos iškilmei.

Anksčiau jau buvo internete publikuotas pokalbis stenografuotas 1962 m. birželio 25 d.: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2017-06-06-likus-55-metams-iki-beatifikacijos/160192

Pokalbyje naudojami sutrumpinimai:

MTJ – Matulionis Teofilius, Jurgio.

Šeim – Šeimininkė, seselė benediktinė Angelė Misiūnaitė.

Vyr – Vyriškis, kunigas Augustinas Pranckietis, arkivyskupo bičiulis.

Mot – Moteris, Medicinos seselė atvykusi suleisti arkivyskupui vaistų.

Mot – Moteris, kunigą Pranckietį atlydėjusi moteris.

 
1962 m. rugpjūčio 17 d.
 
8.00 val. – (Kontrolė pradėta. Kambaryje tylu.)
 
9.00 val. – (Tylu.)
 
10.00 val. – (Atėjo medicinos sesuo.)
 
MTJ: – Prašom sėsti. Iš Kauno atvažiuodavo, tai tokia simpatiška moteris.
 
(Pauzė.)
 
Mot: – Prašom taip palaikyti.
 
MTJ: – O nuo ko tie vaistai?
 
Mot: – Širdžiai labai gerai. Čia neskauda?
 
MTJ: – Ne, nieko nejaučiu.
 
Mot: – Pas jus labai sukalkėjusios venos.
 
MTJ: – Man labai skauda galvą.
 
Mot: – Tai kaip tik gerai, čia yra vitaminai „C“, „B-12“ ir gliukozė. Vitaminus aš suleisiu po oda, o gliukozės negaliu suleisti. Aš pasakysiu daktarui, kad gliukozę išrašytų milteliuose.
 
10.10 val. (Medicinos sesuo išėjo.)
 
11.10 val. (Tylu.)
 
12.10 val. (Tylu.)
 
13.10 val. (Tylu.)
 
14.10 val. (Atėjo šeimininkė.)
 
Šeim: – Ekscelencija, saugumas atėjo.
 
MTJ: – Kur gi? Čia atėjo?
 
Šeim: – Čia, čia.
 
14.20 val. (Pas MTJ atėjo darbuotojai. MTJ paprašė, kad jam leistų baigti kalbėti maldą.)
16.03 val. (Darbuotojai išėjo.) Pasiliko
 
Šeim: – Tai dabar, Ekscelencija, valgyti reikia. O Viktutė sako man, vot, kaip aš atvažiuoju, tai vis kas nors būna. (juokiasi.) Ar rado tuos laiškus, kurie į užsienį ar ne? Aš kaip tik pamačiau saugumas eina, tai tuos laiškus, tik kišt čia, norėjau paslėpti, bet įdomu, jie rasti tai rado, bet kur jie padėjo juos.
Turbūt išsinešė?
 
MTJ: – Išsinešė kaip ką.
 
(Pauzė.)
 
16.20 val. (Atėjo Pranckietis su moterim.)
 
MTJ: – Tai gerai, tėveli, kad aplankėt.
 
Šeim: – Gerai kad laiku atėjo, kad biški anksčiau tai…
 
MTJ: – Buvo čia dabar pas mane iš GPU.
 
Mot.: Tai čia turbūt ne vietiniai ?
 
MTJ: – Iš Vilniaus, bet ką padarysi, nieko nepadarysi.
 
Vyr.: Tai ko čia jiems reikėjo?
 
MTJ: – Aš pats nežinau. Kokie tai gandai eina buk tai, sakau būkite ramūs, aš niekuo neužsiimu. Bet rodos, kad čia niekas ir nesilanko.
 
Mot.: Ne, Ekscelencija, čia ir atvažiuoja ir ateina.
 
MTJ: – O apie tuos visokiausius popierius, aš ir pats nežinau gerai iš kur jie, gal ir sesuo ką užkiša. Tai vot taip, teveli, dvasiškas! Kunigas Jonys šiomis dienomis atvažiuos knygas paimti.
 
Mot: – Tai kur tą Jonį iškėlė?
 
MTJ: – Nežinau, tai turi jis atvažiuoti.
 
(Pauzė)
 
MTJ: – Tėveli, tai gal rytoj neateisit?
 
Mot: Kodėl?
 
MTJ: – Tai mišias laikys.
(Pauzė)
 
MTJ: – Tie visi lankymai…
 
Mot: – Labai išvargina Ekscelenciją tie visi lankymai.
 
MTJ: – Nu kaip gi, dabar jie čia knisė, knisė, vartė, vartė, o aš ir pats nežinau. Dabar reikės apvalyti. Tie sąrašai visų kunigų, man nerūpi. Dabar tegu Dievas jiems padeda valdyti.
 
Mot: – Tai einam, Tėveli, Ekscelencijai reikia valgyti ir miegoti.
 
MTJ: – O žinot, Tėveli, po tų visų lankymų tai ir apetitas atsiranda.
 
16.30 val. (Išėjo. Šeimininkė atnešė valgyti.)
 
Šeim: – Galvoja gal čia viskas, kaip mane, tam, anam kambaryje klausia apie Šidlauską kokį tai, ar jis būna, pasakiau, kad aš nežinau jų visų pavardžių. Žinau aš ten Šidlauską ar ką kitą. Ale Dievas tai mus apsaugo, kad išvežė tuos siuntinius.
 
MTJ: – Acha.
 
Šeim: – Būtų pradėję kraustyti. Ale dar Dievas sakau padeda. Advokatas Misiavičius sakė, kad tegu vyskupas nieko nelaiko pas save, nes nežinia kada kas gali atsilankyti.
 
Šeim: – Gerai, kad dar šito nepačiupo, ar neklausė?
 
MTJ: – Gal ir klausė.
 
(Pauzė.)
 
Šeim: – Ale dabar, Ekscelencija, kad išmaišė tai išmaišė. Tai jie, Ekscelencija, nepaėmė dar visų laiškų?
 
MTJ: – O kam gi jiems visus imti, o tai tegu Dievas myli, jie čia knistųsi visą dieną.
 
Šeim: – Apie Labuką nieko neminėjo? Turbūt, Ekscelencija, buvot parašęs.
 
MTJ: – Ne, nieko.
 
Šeim: – Ale aš tik paėmiau tuos laiškus, šiukšt čia! Jie jau tik lenda ten, o man širdis užmirė. Visus adresus, viską išsinešė, dabar nė vieno adreso neliko, Ekscelencija. Dabar žinos kaip ant delno, nereikės jiems daug ieškoti.
(Pauzė.)  Aš buvau darže, bulves kasiau, žiūriu atbėga mergaitė ir pasakė man.
 
16.45 val. (MTJ valgo.)
 
Šeim: – Bet Konsevičiaus dar adresas?
 
MTJ: – Tas tai keičia adresus.
 
Šeim: – Tai dabar, Ekscelencija, prašom gulti, pailsėti.
 
(Atsigulė.)
 
17.45 val. (Tylu.)
18.45 val. (Tylu.)
19.45 val. (Tylu.)
20.30 val. – (Atėjo šeimininkė.)
 
Šeim: – Katinas vėl prausiasi, turėsim svečių.
 
MTJ: – Nereikia.
 
Šeim: – Jie galvojo, kad tamsta, kokį testamentą palikai.
 
MTJ: – Bet jie taip malonūs.
 
Šeim: – O kas ten buvo tame bloknote? 
 
MTJ: – Kuriam?
 
Šeim: – Žaliam.
 
MTJ: – Pats nežinau kas ten buvo. Jie kai kuriuos žadėjo grąžinti.
Rekomenduojame