Liudijimas
Dėkodama Dievui už palaimintąjį Teofilių Matulionį, noriu pasidalinti trumpa, bet mūsų šeimai labai brangia istorija.
Pirmas susitikimas su Teofiliu įvyko senokai Birštono bažnyčioje, kai žvelgiau į jo paveikslą dar nežinodama, kas yra šis asmuo. Jau tada pajutau tvirtą, išmintingą ir užtariantį jo žvilgsnį, kuris lydi iki šiol.
Prieš paskelbiant Teofilių Matulionį palaimintuoju, teko lankyti vietas, susijusias su jo gyvenimu bei tarnyste Kaišiadorių vyskupijoje. Kaišiadorių katedros kriptoje, po Šv. Mišių koplyčiai ištuštėjus pridėjusi ranką prie antkapio meldžiau, kad jis siųstų mano vyrui ir šeimai blaivybę ir stiprintų šiame kelyje. Taigi, mano vyras yra ligonis, jis serga nepagydoma alkoholizmo liga. Daug metų nežmoniškoje kančioje skendo jis, aš ir mūsų šeima. Blaivybės keliu mano vyras pradėjo eiti 2015 metais. Nepaisant to santykiai buvo pašliję ir sudėtingi tarp visų šeimos narių, gyvenome atskirai, o baimė dėl atkryčio buvo nuolatinė palydovė. Tada Kaišiadoryse meldžiau T. Matulionį blaivybės. Tai darau iki šiol prašydama ir dėkodama, nes vyras ne tik eina blaivybės keliu, bet ir patyrė atsivertimo malonę, didžiausiu gyvenimo turtu laiko Dievo artumą, išvedusį jį iš kančios. Pagerėjo (iš esmės pasikeitė) santykiai tarp mūsų visų, išsaugojom šeimą ir kuriame bendrystę.
Nuoširdžiai dėkoju pal. Teofiliui Matulioniui už pagalbą ir globą, tikiu, kad ramybę turime per jo užtarimą ir meldžiu, kad pal. Teofilius Matulionis susilauktų šventųjų vainiko.
(Vardas, pavardė)
2020 m. kovo mėn.
