Misijų sekmadienį – Raudondvario parapijos choro giesmė šalia Palaimintojo Teofiliaus

Eglė Žemaitienė

172

Misijų sekmadienį, vakaro su Palaimintuoju Teofiliumi metu, šio Palaimintojo koplyčioje, esančioje Kaišiadorių Atsimainymo katedroje, meldėsi ir giedojo Raudondvario šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės parapijos Sumos choras (vadovė Ingrida Kliūčiūtė), kartu su parapijos klebonu mons. Augustinu Paulausku.

Šv. Mišių liturgijos skaitiniai ir homilija kalbėjo mums apie bet kokios misijos pagrindą – maldą. Senajame Testamente kovos metu pakeltas  Mozės rankas laikė jo bendražygiai. Mūsų gyvenimus pakeltus link Dievo laiko malda. Evangelijoje pats Jėzus mums primena, kad reikia melstis ir nepaliauti. Kaip dažnai meldžiamės tik tada, kai kažkas atsitinka, kai būna blogai, kai reikia pagalbos, o kaip dažnai keliame klausimus, kam to reikia, ką tas duoda, jei Dievas vistiek neišpildė mano prašymo? Kaip dažnai manome, kad galime patys ir be Dievo – šiuos klausimus homilijoje priminė mons. Augustinas Paulauskas.

Apie tikėjimą maldos galia liudijo ir prieš Mišias skaitomos tikinčiųjų intencijos, prašant Palaimintojo užarimo vaduojantis iš priklausomybių pinklių, ligų, prašant sutarimo šeimoje, sveikatos, malonių.

Į adoracijos maldą bei šventąsias Mišias kartu su tikinčiais jungėsi ir Kaišiadorių vyskupas, Jo Ekscelencija Jonas Ivanauskas.

Liturgijos pabaigoje vyskupas pasveikino giedojusius Raudondvario parapijiečius, maldoje prisijungusius Kaišiadorių parapijos tinkinčiuosius bei Marijos radijo klausytojus. Pasak Ganytojo, tai, kad šios parapijos choro giesmė skambėjo Misijų sekmadienį – yra ne atsitiktinumas, o paties Viešpaties pasirinkimas: Raudondvario bažnyčia turi šv. Jėzaus Teresėlės titulą, o ši šventoji yra ne tik Misijų globėja, tačiau buvo ir mylimiausioji Palaimintojo Teofiliaus šventoji.

Po šv. Mišių choristai ir parapijiečiai turėjo nuostabią progą sužinoti vyskupo papasakotą Kaišiadorių vyskupijos istoriją, pasimelsti prieš keletą metų pašventintoje Gailestingumo koplyčioje, kurioje yra Šv. Jono Pauliaus II, Šv. Faustinos ir jos nuodėmklausio, palaimintojo Mykolo Sopočkos relikvijos, paties šv. Jono Pauliaus II šv. Mišių metu dėvėtas arnotas ir gailestingumo durų plyta, atvežta iš Šv. Marijos Didžiosios (Santa Maria Maggiore) bazilikos Romoje.

Mažai kas žinojo, kad šios koplytėlės altoriuje esantis Jėzaus Gailestingumo paveikslas buvo paties Teofiliaus Matulionio užsakyta originaliojo paveikslo kopija. Tuo metu Faustinos apreiškimams dar nebuvus oficialiai pripažintiems, vyskupas tokį paveikslą norėjo turėti savo koplytėlėje. Meno kūrinys buvo rastas prieš kelerius metus katedros palėpėje, restauruotas ir išstatytas viešam tikinčiųjų pamaldumui. Manoma, kad užrašas jame „Jėzau, pasitikiu Tavimi“ buvo vienas iš pirmųjų, užrašytas lietuvių kalba.

Turėjome puikią progą išgirsti keletą faktų apie Teofilių, liudijančių, jog šio žmogaus dvasia buvo tokia didi, kad jo, net ir mirusio, siaubingai bijojo sovietų pareigūnai, po jo mirties užtvėrę Kaišiadoris, liepę palaidoti jį rūsyje bei katedrą paslėpę po medžiais ir daugiaaukščiais namais. Apie labai nesenus tikėjimo priespaudos laikus byloja ir sovietų išsprogdintų katedros šventoriaus vartų fragmentas, dabar esantis šventoriuje.

Rekomenduojame