Palaimintasis Teofilius – ar išgirsime jį?

Širvintų dekanato GRD koordinatorė ses. Irena Valaitytė (KKMD)

Nuotraukos s. Zitos Kokanskaitės
461

Prabėgo jau dešimt metų, kai Kaišiadorių vyskupijoje Jo Ekscelencijos vyskupo Juozo Matulaičio pastangų dėka parapijose atsikūrė Gyvojo Rožinio draugija ir jau dešimt metų mes, šios draugijos nariai, savo ganytojui arkivyskupui Teofiliui Matulioniui meldžiame šventojo altoriaus garbės. Tiesa, birželio mėnesį švęsime pirmąsias beatifikacijos – paskelbimo palaimintuoju metines. Tačiau čia dar ne pabaiga… Draugija ir toliau bels Dangų jam šventojo garbės.

Neatsitiktiniai 2018 m. gegužės 7 d. jau dešimtą kartą Širvintų dekanato parapijų atstovai rinkomės į kasmetinę Gyvojo Rožinio dieną Širvintų bažnyčioje. Pradžioje, visiems stovint, galingai suskambo Gyvojo Rožinio draugijos himnas – giesmė „Su galinga Rožančiaus malda“, po kurios betarpiškai buvo kalbama Rožinio malda su mąstymais ir kreipiniais į palaimintąjį Teofilių. Šia proga norisi padėkoti Marijos Radijui už suteiktą galimybę žinią apie palaimintąjį skleisti visai Lietuvai.

Betarpiškai po Rožinio maldos į susirinkusius kreipėsi Širvintų dekanas kun. Leonas Klimas. Dekanas pasveikino mus ir pasidžiaugė, kad draugija nuėjo nemažą kelią – visą dešimtį metų, kad jau turime palamintąjį, tačiau mūsų uždavinys ir toliau melsti jam šventojo garbės. Dekanas pristatė Kaišiadorių vyskupo Jono Ivanausko paskirtą naująjį draugijos dvasios tėvą – Žiežmarių kleboną, kun. Roką Puzoną.

12 val. prasidėjo šv. Mišios, kurioms vadovavo naujasis Kaišiadorių vyskupijos GRD dvasios tėvas kun. Rokas Puzonas, koncelebravo kiti dekanato kunigai: Širvintų dekanas kun. Leonas Klimas, Širvintų parapijos vikaras kun. Povilas Slaminis, Musninkų ir Kernavės parapijų klebonas kun. Virgilijus Balnys, Šešuolių, Šešuolėlių ir Zibalų parapijų klebonas kun. Egidijus Kazlauskas. Šventėje taip pat dalyvavo ir Želvos klebonas Petras Avižienis.

Naujasis draugijos dvasios tėvas pamoksle paliudijo, jog jį patį Rožinis lydėjo ir lydi visą gyvenimą. Dar būdamas trijų metukų rožančių kalbėdavo drauge su tėveliais, neapleido jo net sovietinėje armijoje ir šią maldą tęsia iki šiol. Dabar dvasios tėvas meldžiasi už mus – draugijos narius ir kitomis įvairiomis intencijomis.

 Jau kelinti metai mūsų susitikimuose ypatingu būdu dalyvauja ir pats palaimintasis Teofilius, nes norint žmogų pamilti, pirmiausia reikia jį gerai pažinti. Todėl ankstesniaisiais metais tokiuose susitikimuose stengėmės pažinti jo žemiškąjį gyvenimą, daug keliavome tuomet dar Dievo tarno Teofiliaus gyventais takais, dalinomės įspūdžiais iš kelionių… Pastarojo susitikimo tikslas – toliau studijuoti palaiminto ganytojo gyvenimą ir stengtis jį išgirsti bei pasisemti jo gyvenimo patirties, pasimokyti iš jo dorybių. Ir apie tai mums savo pamoksle pasakojo draugijos naujasis dvasios tėvas kun. Rokas Puzonas.

Didžiausia palaimintojo Teofiliaus dovana mums, sakė kun. Rokas,  yra tikėjimo pavyzdys – gilaus, ištikimo, nepalaužiamo, kuris jam buvo viso gyvenimo centras. Jo tikėjimo neužgesino net juodžiausia kančia, kurioje brendo ir stiprėjo nenutraukiamas ryšys su Dievu. 

Malda, didelė pagarba sakramentams, ypač Eucharistijai, šventa ištikimybė pareigai išugdė palaimintojo dvasią. Savo ganomiesiems vyskupas Teofilius nuolat primindavo, kad Krikštu gautąją tikėjimo dovaną reikia ne tik saugoti, bet ir ugdyti, pradedant šeima – „pratinkime kasdien melstis, šventadieniais šv. Mišių ir pamokslo klausyti, dažnai ir vertai eiti Atgailos ir Eucharistijos sakramentų“ – tai vis Teofiliaus pamokymai, nuskambėję kun. Roko lūpomis.

Kristaus žvilgsniu palaimintasis Teofilius matydavo ir artimą, be išankstinio nusiteikimo, su nesudrumsčiama širdies ramybe, kantrumu ir meile. Jis nedejavo, nekoneveikė tų, iš kurių po nepakeliamai sunkaus darbo gaudavo vos riekelę duonos… ir tą ne visuomet. Kiekviename žmoguje sugebėdavo pastebėti bent trupinėlį gėrio. Jis sakė: „visi moka jausti, tik reikia paliesti atitinkamą stygą“.

Savo dvasine giedra jis švietė likimo broliams ir juos stiprino. Nei laisvės pažadai, bandant užverbuoti, nesumažino ganytojo ištikimybės Bažnyčiai ir Šventajam Tėvui. Iki paskutinio atodūsio nesiliaujantis persekiojimas ir terorizavimas nepaliko jame neapykantos, pykčio, apmaudo šešėlių. „Tai buvo žmogus! O gi apie jį visko prikalbėta!” – pasakė vienas iš tuometinės valdžios atstovų, užgesus ganytojo gyvybei.

Toliau kun. Rokas tęsė: „Nepraeisime palaimintojo keliu, bet mokykimės eiti savuoju taip, kaip jis. Prašykime užtarimo jau su visa Bažnyčia. Ji dovanoja mums šventuosius, kurie savo pavyzdžiu liudija – tik Kristus yra Kelias, Tiesa ir Gyvenimas“.

Šv. Mišios baigėsi Švč. Sakramento adoracija, kurioje tarytum raudona linija driekėsi mintys apie palaimintąjį Teofilių. Juk tik jo dėka Lietuvoje dar 1938 m. Kaune šv. Mikalojaus bažnyčioje buvo įvestas naujas pamaldumas – amžinoji Švenčiausiojo Sakramento adoracija, kurioje ilgas valandas praleisdavo pats vyskupas Teofilius, nes Eucharistijoje savo gyvu tikėjimu jautė meile plakančią tą pačią Jėzaus Širdį.

Pagaliau – paskutinis mūsų dekanato GRD dienos šventės akcentas – medelio pasodinimas šventoriuje. Draugijos dešimtmečio proga Kaišiadorių vyskupijos GRD vadovai padovanojo mūsų Širvintų draugijai (beje Širvintų dekanate Gyvasis Rožinis yra kiekvienoje parapijoje ir jungia per 400 narių) medelį, kurį garbingoje šventoriaus vietoje pasodino GRD naujasis vadovas kun. Rokas Puzonas, Širvintų dekanas kun. Leonas Klimas ir Musninkų ir Kernavės parapijų klebonas kun. Virgilijus Balnys. Priešais medelį bus pritvirtinta lentelė su informaciniu užrašu:

Dešimt metų drauge su Švenčiausiąja Mergele Marija
skiname rožes ganytojo
Teofiliaus Matulionio šventumo vainikui.
Kaip netylanti mūsų malda,
tesiskleidžia ir šis medelis –
padėka už beatifikaciją ir
viltingas laukimas kanonizacijos.
Širvintų dekanato GRD dešimtmečio proga
Kaišiadorių vyskupijos GRD vadovai –
dvasios tėvas kun. Rokas Puzonas
koordinatorė Jolanta Celiešienė
2018 m. gegužės 7 d.
 

Na ir kokia šventė be paskutinio šventės akcento – agapės, kurioje yra gera proga artimiau pabendrauti su bendraminčiais, pasidalinti šventėje patirtais įspūdžiais.

Baigiant savo mintis, norisi padėkoti dekanui už rūpestį organizuojant šią ir visas anksčiau vykusias šventes, už kantrybę su mumis ir už viską, viską…

Labai džiaugėmės, kad mūsų šventėje, nepagailėję savo laiko, dalyvavo ir  maldomis mus rėmė daugumos parapijų klebonai. Ačiū Jums!

Negaliu nepadėkoti visų dalyvavusių parapijų delegatams, GRD nariams – maldininkams, atsiliepusiems į kvietimą ir taip gražiai dalyvavusiems mūsų šventėje.

Iki susitikimo Kaišiadoryse 2018 m. birželio 17 d., kur švęsime palaimintojo Teofiliaus Matulionio pirmąsias beatifikacijos metines.

Nuotraukos s. Zitos Kokanskaitės

Rekomenduojame