Popiežius prie okupacijų ir laisvės kovų muziejaus: kad Lietuva būtų veiklios atminties žemė

Rasa Baškienė

Vatican.va nuotr.
264

Lankydamasis Lietuvoje, popiežius Pranciškus išreiškė norą aplankyti Okupacijų ir laisvės kovų muziejų. Šventojo Tėvo dėmesys XX a. totalitarinių režimų aukoms Lietuvoje itin reikšmingas Lietuvos žmonėms – ypač tiems, kurie patys ar jų šeimos nariai nukentėjo nuo represijų.

Lietuvos Katalikų Bažnyčia buvo ypač persekiojama sovietmečiu – buvusiame KGB kalėjime kalėjo daug Lietuvos

Vatican.va nuotr.

dvasininkų. 1947 m. iš penkių likusių Lietuvos vyskupų keturi buvo represuoti: vienuoliktoje kalėjimo kameroje kalėjo Vilniaus arkivyskupas Mečislovas Reinys, būsimasis palaimintasis vyskupas Teofilius Matulionis, vyskupas Vincentas Borisevičius ir vyskupas Pranciškus Ramanauskas. 1953 m. arkivyskupas Mečislovas Reinys mirė Vladimiro kalėjime, 1946 m. vyskupas Vincentas Borisevičius buvo sušaudytas šio kalėjimo rūsyje. Vyskupas Pranciškus Ramanauskas buvo nuteistas dešimčiai metų lagerio, arkivyskupas Teofilius Matulionis lageriuose ir kalėjimuose praleido šešiolika metų.

Šventąjį Tėvą, atvykusį prie muziejaus, pasitiko Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, šiame kalėjime kalėjęs Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, sovietmečiu pogrindyje leidžiamos „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronikos” redaktorius, bei muziejaus vadovas Eugenijus Peikštenis.

Lankydamasis buvusiame KGB kalėjime Pranciškus sustojo pasimelsti vienuoliktoje vadinamojoje „vyskupų” kameroje, kur buvo pagerbtos pal. Teofiliaus Matulionio relikvijos. Popiežius taip pat aplankė buvusio KGB kalėjimo 9-tąją kamerą ir 3-iąją mirties nuosprendžių vykdymo patalpą.

Palikęs įrašą Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus knygoje, Šventasis Tėvas drauge su politinių kalinių ir tremtinių atstovais bei Lukiškių aikštėje susirinkusiais žmonėmis prie paminklo sovietinių represijų aukoms meldėsi už visus kalėjusiuosius ir žuvusiuosius dėl Lietuvos laisvės.

„Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?“ (Mt 27, 47)

Tavo šauksmas, Viešpatie, nesiliauja skambėjęs ir aidi tarp šių sienų, kurios primena daugelio šios tautos sūnų išgyventas kančias. Lietuviai ir kilę iš kitų tautų savo kūnais patyrė visagalybės šėlsmą tų, kurie siekė viską kontroliuoti.

Tavo šauksme, Viešpatie, atranda atgarsį nekaltųjų šauksmas, kuris susilieja su Tavo balsu ir kyla į dangų. Tai yra skausmo ir kartėlio, apleidimo ir bejėgiškumo, žiaurumo ir beprasmybės Didysis penktadienis, kurį išgyveno lietuvių tauta prieš nesuvaldomą, sukietinančią ir apakinančią širdį ambiciją.

Šioje atminimo vietoje meldžiame tave, Viešpatie, kad Tavo šauksmas išlaikytų mus budinčius. Kad tavo šauksmas, Viešpatie, išlaisvintų iš dvasinės ligos, kuria, kaip tauta, esame nuolat gundomi: užmiršti savo tėvus, ir tai, kiek jie yra išgyvenę ir kentėję.

Tavo šauksme mes galime atrasti drąsos ryžtingai įsipareigoti dabarčiai ir ateičiai: kad šis šauksmas būtų paskata neprisitaikyti prie supaprastintų šio laiko mados šūkių ir visokių bandymų sumenkinti ir atimti iš kiekvieno asmens orumą, kuriuo Tu jį esi aprengęs.

Viešpatie, te Lietuva būna vilties švyturiu. Kad būtų veiklios atminties žemė, atnaujinanti įsipareigojimą kovai su kiekviena neteisybe. Skatinanti kūrybinius siekius apginti visų žmonių, ypač bejėgių ir pažeidžiamųjų teises. Ir kad būtų sutaikinimo ir skirtingumų harmonijos mokytoja.

Viešpatie, neleisk, kad mes būtume kurti šauksmui tų, kurie šiandien nepaliauja šauktis dangaus.“

Tai buvo paskutinė oficiаli popiežiaus kalba Lietuvoje. Su Šventuoju Tėvu atsisveikino prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ypatingas savaitgalio svečias išlydėtas skambant antruoju Lietuvos himnu vadinamai giesmei „Lietuva brangi“.

Iki atvykstant popiežiui, Lukiškių aikštėje vyko renginys, kuriame pagerbtos XX a. totalitarinių režimų aukos ir jų šeimos, taip pat tie, kurie aktyviai priešinosi, kovojo už žmogaus, kartu ir tikinčiųjų, teises ir laisvos valstybės kūrimą.

Renginio metu skaityta poezija, dainuotos pasipriešinimo ir tremties dainos. Dalyvavo kamerinis choras „Aidija“ ir grigališkojo giedojimo mokykla „Schola Cantorum Vilnensis“. Muzikinę programą sudarė žymi lietuvių liaudies folkloro dainininkė Veronika Pavilionienė ir choro dirigentas, pedagogas Romualdas Gražinis.

Bernardinai.lt

Rekomenduojame